Veido ir kaklo anatomija. Svarbūs jogos veidui programos aspektai

Su amžiumi susiję pokyčiai paveikia visą organizmą, įskaitant kaulų skeletą ir veido raumenis. Neišvengiama raumenų skaidulų atonija lemia odos nukarimą, raukšlių ir edemos (tinimo) atsiradimą. Norint išvengti veido raumenų formos pokyčių, turite reguliariai atlikti procedūras, atkuriančias jų tonusą ir atsipalaidavimą. Jogos pratimai veidui ir specialios savimasažo metodikos idealiai tinka palaikyti ir išsaugoti veido odos jaunystę. Atminkite, kad veido senėjimas tai ne tik raukšlės ir nukarusi oda – pirmiausia tai giluminiai procesai, vykstantys kiekvienoje kūno ląstelėje. Taigi, kova dėl jaunystės ir grožio turėtų būti kompleksine visais lygmenimis, įskaitant mitybą, psichologinį požiūrį, fizinį aktyvumą. Dabar mes išnagrinėsime pagrindines žinias apie veido anatomiją, kurios padės suprasti su amžiumi susijusių pokyčių fiziologiją ir kompetentingai žvelgti į savojo, natūralaus grožio atkūrimo procesą.

Kaukolės struktūra

Žmogaus kaukolė – unikali ir sudėtinga kaulų kompozicija. Visų pirma, ji apsaugo smegenis, veido raumenis ir nervus, atsakingus už veido mimiką. Iš viso kaukolėje yra 23 kaulai: 8 poriniai ir 7 neporiniai. Skiriamos dvi galvos kaulų griaučių grupės:

  1. Veidinės dalies kaulai. Juos sudaro poriniai kaulai:
  • Nosikaulis
  • Gomurikaulis
  • Skruostikaulis
  • Ašarikaulis
  • Viršutinis žandikaulis
  • Apatinė nosies kriauklė

Neporiniai kaulai:

  • Akytkaulis
  • Poliežuvinis kaulas
  • Noragas
  • Apatinis žandikaulis
  1. Smegeninės dalies kaulai: momenkaulio ir smilkinkaulio kaulai, kaktikaulis,

pakauškaulis ir pleištakaulis.

Visos kaukolės dalys yra sujungtos specialiomis “siūlėmis”, kurios sandariai suauga tarpusavyje. Žemiau pateiktame paveikslėlyje nurodomos pagrindinių galvos kaulų griaučių vietos.

Kaulų senėjimas, deja, negrįžtamas procesas. Su amžiumi akiduobė plečiasi, akys tampa įdubusios, pavargusios. Skruostikaulis ir apatinio žandikaulio linija plonėja, keičiasi smilkininis žandikaulio sąnarys (jame prasideda degeneraciniai pokyčiai, pasireiškiantys traškėjimu ir skausmu judesio metu). Šie procesai paprastai veikia veido ovalą. Tačiau mes galime juos sustabdyti ir užkirsti jiems kelią, pagerindami kaulinio audinio trofiką (mitybą), inervaciją. Kaulinis audinys maitinamas iš antkaulio. Taigi, atlikdami spaudžiamuosius judesius ir specialius mūsų komplekso pratimus, suderintus su kvėpavimu, padidiname kaukolės kaulų kraujotaką, kurie, savo ruožtu, gauna reikiamas maistines medžiagas.

Žemiau, paveikslėlyje Nr.1, galite susipažinti su pagrindinėmis kaukolės kaulų struktūromis.

Pav. Nr.1

Veido raumenys

Veido raumenys atlieka didžiulį vaidmenį senėjimo procese. Jie yra pagrindiniai veido judesių aktyvatoriai, padeda mums kvėpuoti, mirksėti, kalbėti, reikšti emocijas. Laikui bėgant raumenų tonusas keičiasi. Vieni raumenys tampa per daug įsitempę (dėl hipertonijos), o kiti, priešingai – praranda savo susitraukimo galią, kuri lemia raumenų atoniją (tonuso nusilpimą).

Veido raumenys skiriami į mimikos ir kramtymo raumenis. Į kramtymo raumenų grupę įeina:

  • Kramtomasis raumuo
  • Smilkininis raumuo
  • Lateralinis sparninis raumuo
  • Medialinis sparninis raumuo

Ši grupė, kaip ir visi kaukolės raumenys, dviem galais yra pritvirtinta prie kaukolės

griaučių. Aktyviai dalyvauja kramtant ir artikuliuojant. Kramtomieji raumenys turi minimalų poveikį veido išvaizdai. Tačiau nepaisant to, kad pats kramtomasis raumuo visada yra geros formos ir jam nereikia papildomų pratimų, padidintas dantų suspaudimas (kramtymo metu) dažnai sukelia raumenų spazmus. Dėl šios priežasties pablogėja šios srities kraujotaka, sumažėja deguonies tiekimas krauju ir užblokuojamas limfos nutekėjimas, suaktyvėja senėjimo procesai. Tą patį galima pasakyti apie sparninius kramtomuosius raumenis, kurių pagrindinė funkcija yra kietųjų produktų permalimas. Šios raumenų grupės priežiūra turi būti kompetentinga, kad būtų formuojamas teisingas veido ovalas ir aplink lūpas nesiformuotų gilios raukšlės. Paveikslėlyje Nr.2 pavaizduota grupė kramtomųjų raumenų, dalis kurių yra pakankamai giliai išsidėstę, o juos ištreniruoti galime tik atlikdami specialų pratimų kompleksą.

Pav. Nr.2

Mus dominantys veido raumenys, atsakingi už mimiką, turi daugybę unikalių bruožų.

  1. Prisitvirtinta vienu galu prie kaulo, kitu – prie odos. Dėl šios savybės jie skiriasi nuo

visų kitų kūno skeleto raumenų. Toks anatominis prisitvirtinimas paaiškina ankstyvą odos deformacijų atsiradimą, tokių kaip raukšlės ir raiščiai, kurie sąlygoti raumenų skaidulų tonuso ar spazmo praradimu. Tai atsitinka dėl to, kad raumuo pradeda traukti odą link savęs arba, atvirkščiai, praradęs tonusą, nustoja prilaikyti audinius.

  1. Neturi fascijos. Dėl šios priežasties veido raumenims trūksta papildomos atramos ir

trofikos. Jiems reikia padėti gauti maistinių medžiagų, su kuo puikiai susidoroja mūsų kompleksas.

  1. Išdėstyti aplink natūralias angas (burną, nosį, akis). Dėl šios priežasties jie didžiąją

laiko dalį  juda ir praranda labai daug energijos. Norint kompensuoti išeikvotas sąnaudas, vėlgi reikia didelio kiekio maistinių medžiagų ir deguonies.

  1. Dalyvauja reiškiant emocijas ir nuotaiką. Įdomus faktas yra tai, kad iš viso gamtoje

buvo atskleista apie 1200 skirtingų raumenų susitraukimų derinių, atspindinčių įvairiausias emocijas mūsų veide. Tačiau dažnai žmogaus veidas užfiksuoja kažkurią vieną emociją, dažniausiai susijusią su vidine įtampa. Dėl šios priežasties mes turime išmokti dirbti su vidiniais emociniais blokais ir atpalaiduoti savo veido mimikos raumenis. Pažvelkite į paveikslėlį Nr.3 , kiek skirtingų raumenų struktūrų padeda mums gyventi ir išreikšti save, parodyti savo vidinę būseną.

 

Pav. Nr.3

  1. Kaktinis raumuo
  2. Žiedinis akies raumuo
  3. Nosies raumens sparninė dalis
  4. Nosies raumens skersinė dalis
  5. Mažasis skruostinis raumuo
  6. Kramtomasis raumuo
  7. Didysis skruostinis raumuo
  8. Raumuo, pakeliantis lūpos kamputį
  9. Žandinis raumuo
  10. Lupos kampučio nuleidžiamasis raumuo
  11. Apatinės lūpos nuleidžiamasis raumuo
  12. Smakrinis raumuo
  13. Juoko raumuo
  14. Žiedinis burnos raumuo
  15. Plečiamasis šnervės raumuo
  16. Keliamasis viršutinės lūpos raumuo
  17. Keliamasis viršutinės lūpos nosies raumuo
  18. Žiedinis akies voko raumuo
  19. Smilkininis raumuo
  20. Sausplėvinis šalmas
  21. Priekinis laiptinis raumuo
  22. Vidurinis laiptinis raumuo
  23. Sukamasis galvos raumuo
  24. Trapecinis raumuo

Norint suprasti pagrindinius darbo su veido raumenimis principus, turime žinoti kiekvieno iš jų funkciją.

  1. Pakaušinio kaktos raumens pakaušinis pilvelis. Jis įtempia kaktos odą, palaiko antakių

liniją. Traukia plaukuotos galvos odos dalį link savęs, atlikdamas pakėlimą (liftingą). Dėl su amžiumi prarandamo veido raumenų tonuso, antakiai pradeda leistis žemyn, viršutiniai akių vokai nukąra ir atsiranda su amžiumi susijusios raukšlės.

  1. Kaktinis raumuo. Kontroliuoja veido išraiškas srityje nuo išorinės kaktos dalies iki

antakio galiuko. Jos aktyvumo metu kakta raukšlėjasi per visą plotą. Taip pat, praradus tonusą, nustoja palaikyti antakius.

  1. Antakių suraukiamasis raumuo. Atsakingas už antakių suvedimą, išdėstytas tarp

dešiniojo ir kairiojo kaktinio raumens, virš vidinio antakių pagrindo. Jo pagalba išreiškiamas liūdesys, susijaudinimas arba skausmas. Laikui bėgant, šis raumuo išprovokuoja vertikalių raukšlių atsiradimą ant kaktos.

  1. Žiedinis akies raumuo. Anatomiškai išdėstytas aplink akies plotą. Jį sudaro 3 dalys:

akiduobės (didžiausia, dalyvauja merkiantis), voko ir ašarinė dalis (akies medialinė dalis). Elastingumo praradimas nulemia “žąsų kojelių” ir raukšlių aplink akis atsiradimą.

  1. Viršutinis nosies raumuo. Šis raumuo randasi nosies pagrindinėje dalyje. Šiam

raumeniui judant, tempiasi antakio viršus, dėl to tarp jų susidaro raukšlės ir atsiranda horizontali raukšlelė tarpuakio zonoje.

  1. Nosies raumuo. Lengvai susiaurina ir praplečia šnerves (sparninė dalis). Dėl jo

aktyvumo atsiranda mimikos raukšlelės šalia lūpų. Nosies raumuo taip pat traukia skruostų odą (skersinė dalis). Jis prasideda nuo viršutinio žandikaulio šoninių kandžių ir ilčių srityje. Tuomet nosies raumuo šiek tiek pakyla aukštyn ir pereina į sausgyslę. Jei pajudėsite nuo tarpuakio link kaktos, pastebėsite, kad raumuo pereina į viršutinį nosies raumenį.

  1. Mažasis skruostinis raumuo. Guli medialiau ant skruostikaulio. Jis įaustas į odą

nazolabialinės raukšlės srityje. Formuoja nazolabialinę vagą.

  1. Didysis skruostinis raumuo (zigomatinis). Guli lateraliai ir yra įaustas į žiedinį burnos

raumenį. Pakelia lūpos kampą lateraliai į viršų, palaiko lūpų kampučius pakeltus. Šiam raumeniui judant skruostai taip pat pakyla ir aplink akis susidaro raukšlės. Dalyvauja formuojant apatinę nazolabialinių raukšlių dalį.

  1. Žandinis raumuo. Kai jis juda, skruostai prisipučia. Tai yra pats „saugiausias“

raumuo, jis neprovokuoja veido mimikos raukšlių atsiradimo. Tačiau praradus tonusą, pakinta veido ovalas.

  1. Raumuo, pakeliantis burnos kampučius. Jo pagrindas yra viršutinio žandikaulio

priekinėje dalyje, po akimi, įaustas į giliuosius audinius virš lūpos. Silpnai išvystytas, jo judėjimą galima pastebėti tik stiprios agresijos metu.

  1. Žiedinis burnos raumuo. Dėl tonuso praradimo ir artikuliacijos ypatybių lemia

raukšlelių susidarymą virš lūpos.

  1. Trikampis raumuo. Raumens pradžia yra pritvirtinta prie apatinio žandikaulio, o galas

yra šalia odos prie lūpų kampučių. Jo judėjimas stipriai veikia veido mimiką – laikui bėgant lūpų kampučiai nusileidžia, susiformuoja raukšlės.

  1. Smakrinis raumuo. Šio raumens tonusui padidėjus, ant smakro susidaro gauburėliai, o

tarp apatinės lūpos ir smakro susidaro horizontali raukšlelė.

  1. Poodinis kaklo raumuo. Priklauso veido mimikos raumenims. Kai šis raumuo pradeda

judėti, reaguoja beveik visi veido raumenys. Gana greitai šis raumuo praranda tonusą, nes traukdamas raumenis paskui save žemyn pažeidžia veido ovalo formą.

Kaklo raumenys

Kaklo raumenys taip pat mus domina, nes po jais išdėstyti dideli limfmazgiai – limfos nutekėjimo kanalai. Šių raumenų darbo ir tonuso sutrikimai dažnai lemia skysčio iš veido nutekėjimo silpnumą. Žemiau pateiktoje lentelėje pavaizduotos kaklo raumenų grupės.

Kaklo raumenys

Paviršiniai kaklo raumenys

  • Poodinis kaklo raumuo
  • Sukamasis galvos raumuo

Viduriniai raumenys

  • Žandikaulinis poliežuvio raumuo
  • Dvipilvis raumuo
  • Krūtinkaulinis poliežuvio raumuo

Gilieji kaklo raumenys

  • Laiptiniai raumenys
  • Priekinis laiptinis raumuo
  • Vidurinis laiptinis raumuo
  • Ilgasis laiptinis raumuo
  • Ilgasis galvos raumuo

Pav. Nr.4

Kaklo raumenys skiriasi nuo veido mimikos raumenų tuo, kad turi 5 fascijas. Be to, jie atlieka svarbų vaidmenį veido senėjimo procese. Raumenų disbalansas ir šios srities raumenų spazmas nulemia, kad šioje kūno dalyje oda nukąra ir tuo pačiu prisideda prie raukšlių ir klosčių susidarymo kaklo šonuose, skersinių raukšlių („Veneros žiedas“) ir antro pagurklio susidarymo.

Mūsų praktikai svarbus sukamasis galvos raumuo, po kuriuo išsidėstę daugiausiai limfmazgių, ir poodinis kaklo raumuo, apie kurį kalbėjome anksčiau. Susipažinkite su kaklo raumenų išsidėstymu, kuris parodytas paveikslėlyje Nr.5.

Pav. Nr.5

  1. Juoko raumuo
  2. Žandikaulinis poliežuvio raumuo
  3. Dvipilvis raumuo a) priekinis pilvelis b) užpakalinis pilvelis
  4. Ylinis poliežuvio raumuo
  5. Poodinis kaklo raumuo
  6. Sukamasis galvos raumuo
  7. Mentinio poliežuvio raumens viršutinis pilvelis
  8. Krūtinkaulinis poliežuvio raumuo
  9. Trapecinis raumuo
  10. Didysis krūtinės raumuo
error: Content is protected !!